Ar esu tinkamas kandidatas regos korekcijai?
Operacijas dažniausiai galima atlikti beveik visiems pacientams, kurių dioptrijos yra nuo +4,0 iki -8/-10 dioptrijų. Kitais atvejais reikalingas individualus vertinimas ir tyrimų atlikimas. Esant storoms ragenoms, siauriems vyzdžiams - galima pašalinti iki -14 dioptrijų ir daugiau. Esant daugiau nei +4,0D ypatingai svarbiu parametru tampa ragenos gaubtumas.
Kaip ir bet kurios operacijos, LASIK, LASEK ir PRK atveju išlieka rizika dėl nesėkmingų rezultatų, komplikacijų ar sunkių pažeidimų, kurių priežastys nežinomos ar jų negalima numatyti.
Nors daugumai mūsų pacientų stebimas žymus regėjimo pagerėjimas, nei Jūsų chirurgas, nei oftalmologas, nei mūsų klinika ir jos personalas negali pažadėti ar garantuoti, kad operacija bus 100 % sėkminga ir efektyvi ar pagerins Jūsų regėjimą. Priešoperacinio sekimo metu panašios chirurginės intervencijos pasekmės (t.y. kokia tikimybė gerai matyti be akinių ar kontaktinių lęšių po vienos operacijos) bus praneštos Jums, pagal Jūsų refrakcijos ydos lygį. Kuo didesnės ir sudėtingesnės dioptrijos (pvz. -7,0 cyl -2,0 ir pan., operuojantis reiktų ateiti su nuostata, kad operacija daroma sumažinti priklausomybę nuo korekcijos priemonių, tačiau tam tikrais gyvenimo atvejais (vairuojant naktį, lyjant, gali reikti silpnos papildomos korekcijos ir taip matomo vaizdo paryškinimui).
Yra nedidelė galimybė, kad po procedūros ar jos komplikacijų Jūsų matymas taps neryškus, iškreiptas, dvejinsis ar bus matomi ratilai bei kiti sutrikimai, ir kad jų NEBUS galima iškoreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais. Jei taip atsitiktų, chirurgas tai aptars ir duos patarimą dėl tolesnio gydymo, kuris gali būti medikamentinis ar papildoma operacija. Jei išeičių neimanoma koreguoti medikamentais ar papildoma paviršine ragenos chirurgija, vienintelis kelias regėjimui sugrąžinti gali būti ragenos persodinimas. Tačiau, manoma, kad naudojant dabartines technikas ir technologijas, visų priežąsčių, kuomet būtinas ragenos persodinimas, kombinuota rizika sudaro mažiau kaip 1 iš 20.000 atvejų.
Kartais uždegiminės būklės gali sukelti ragenos uždegimą, vedantį retais atvejais i ragenos lopo išplonėjimą; tai gali sumažinti regėjimo ryškumą ar kitus aukščiau minėtus regos sutrikimus. Ir dar, kadangi LASIK pradėta taikyti prieš ~20 metų, dari mažokai žinoma apie atokius procedūros rezultatus. Tačiau, ragenos lopai buvo formuojami jau apie 40 metų, tokių procedūrų, kaip keratomilezė, metu ir tai atlikdavo Barraquer‘is jau nuo 1970-ųjų , bei automatizuotos pasluoksnės keratoplastikos metu. Vėlgi, neįmanoma išvardinti visų potencialių rizikų ir galimų komplikacijų, kurios gali kilti dėl procedūros, bet dauguma jų aprašoma žemiau.
Ratilai ir blyksniai
Kai kurie pacientai gerai nemato tamsoje ar prieblandoje ir kartais, po preocedūros, apie šviesos šaltinius gali stebėti tam tikrus optinius efektus, vadinamus „halos“ ar „starbust“. Tiems pacientams, kurie jaučia šiuos efektus, kartais vairuojant tamsoje gali prireikti dėvėti akinius. Daugumoje tai laikini efektai, kurie dažniausiai trunka nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. Akinantis spindesys ir ratilai gali išlikti ir pastoviai, bet dažniausiai tiems pacientams, kurie iki operacijos turėjo aukšto laipsnio trumparegystę ar toliaregystę, ir, kurių vyzdžiai platesni už vidutinius. Ratilai dažnai pasireiškia tiems pacientams, kurių vydžiai tamsoje platesni už ragenos zoną, kurioje buvo atlikta lazerinė procedūra. Yra duomenų, kad naujausios kartos lazeriai gali gydyti platesnę ragenos zoną ir ratilai bus stebimi daug rečiau, nei iki šiol.
Techniniai nesklandumai
Mikrokeratomo ir eksimerinio lazerio techninis aptarnavimas atliekamas pagal gamintojo specifikacijas. Tačiau, nežiūrint tokios reguliarios priežiūros, mikrokeratomo ir lazerio darbas gali sustoti, dėl ko gali reikėti nutraukti operaciją. Kai kuriais atvejais gali tekti atidėti operaciją ar gali būti pažeistas regėjimas.
Per maža arba per didelė korekcija
Kai kuriais atvejais, tiksliai lazeriu pašalintas ragenos audinio kiekis gyjimo metu pasikeičia. Kadangi Jūsų refrakcijos ydą siekiama ištaisyti pilnai (jeigu su chirurgu neaptarėte kitos galimybės), gydymo objektu laikoma „vidutinė“ akis. Jeigu Jūsų akys gyja kitaip nei „vidutinės“, Jūsų refrakcija gali pasikeisti į per didelę ar per mažą. Pacientai skirtingai toleruoja hipo- ar hiperkorekciją. Dažniausiai tai gali būti koreguojama akiniais, kontaktiniais lęšiais ar pakartotina operacija. Nedidelė dalis pacientų negali būti pakartotinai operuojami, dažniausiai dėl likusio nepakankamo ragenos audinio kiekio. Dauguma atveju jūsų chirurgas galės Jus informuoti, ar pas Jus liks pakankamai ragenos audinio, jei reikėtų pakartotinos operacijos.
Jautrumas šviesai, kintantis matymas
Po operacijos pacientai gali būti ypač jautrūs ryškiai šviesai ir spindesiams taip pat pastebėti, kad matymas nepastovus. Tai dažniausiai laikini reiškiniai, kurie išnyksta po vieno (1)- trijų (3) mėnesių, kol akis gyja ir stabilizuojasi. Tačiau, mažiau nei 1 % pacientų jie gali išlikti nuolat.
Optinis disbalansas
Jei abi akys operuojamos ne tą pačią dieną, tai, kol nebus išoperuota antroji akis, regėjimas gali būti nesubalansuotas ir nefokusuotas, kadangi skiriasi abiejų akių laužiamoji galia.
Infekcija, kraujavimas, okliuzija ir kitos komplikacijos
Kiti operacijos pavojai – tai nepasiduodanti gydymui antibiotikais sunki infekcija, kraujavimas, ragenos paburkimas, tinklainės atšoka, tinklainės arterijų ar venų okliuzija, katarakta, reakcija į vaistus ar kt. komplikacijos. Šios komplikacijos gali būti nežymios ir laikinos. Taip pat egzistuoja atokūs pavojai, kurių tikimybė vertinama mažiau, nei 1 iš 10,000 atvejų. Tai, daugumoje, nuolatinės būklės, tokios kaip ragenos perforacija, tinklainės pažeidimas ir akies netekimas, galinčios sukelti dalinį ar visišką aklumą.
Regresija
Ragena yra gyvas audinys. Jei dalis audinio buvo pašalinta iš ragenos, paviršinis epitelis („oda“) gali sustorėti, bandydamas kompensuoti tą formos pokyti, kuris buvo padarytas. Gydytiems pacientams tai pasireiškia skirtingai, todėl vieniems pacientams iš karto gaunamas stabilus rezultatas (epitelis sustorėja minimaliai), kai, tuo tarpu, kitiems įvyksta regresija (epitelis sustorėja ženkliau). Didesnį polinkį regresijai turi aukšto laipsnio trumparegiai ir toliaregiai. Dauguma atvejų pacientas gali būti pakartotinai operuojamas, siekiant pagerinti matymą į tolį. Galimybė pakartotinai operuoti priklauso nuo saugumo parametrų, kuriuos nustato Jūsų chirurgas. Kai kuriais atvejais būna neimanoma papildomai pašalinti ragenos audinio ir likusią refrakcijos ydą tenka koreguoti akiniais ir/ar kontaktiniais lęšiais.
Padidėjęs akispūdis
Savaitę po operacijos naudojami steroidų lašai retais atvejais gali gali padidinti spaudimą akių viduje. Paprastai akispūdis sugrįžta į normą iš karto, kai nutraukiamas steroidų lašinimas. Pakilęs akispūdis turi būti atidžiai sekamas ir , jei jis pakilęs ženkliau, gali būti reikalingas papildomas gydymas lašais ar/ir peroraliniais medikamentais. Labai svarbu, kad Jūs atvyktumėte paskirtoms konsultacijoms, kad būtų įmanoma sekti Jūsų akispūdį ir, jei reikia, keisti gydymo taktiką.
Sumažėjęs atsparumas traumoms
Mažiausiai 3 mėnesius po operacijos ragenos lopas yra labai jautrus traumoms. Kuomet sportuojate, ar užsiimate kita veikla, kai gali būti kontaktas su akimis, būtinai dėvėkite apsauginius akinius. Bet kuriuo atveju, po operacijos patariama kiek įmanoma saugoti savo akis nuo tiesioginių traumų.
Vokų užkritimas
Su amžiumi stebimas natūralus vokų užritimas. Operacijos metu naudojamas vokų plėtiklis gali šį procesą kiek pagreitinti.
Ragenos ektazija
Po dalies ragenos audinio pašalinimo lazeriu, po lopu turi dar likti tam tikras jo kiekis. Tai, manoma, sąlygoja ilgalaikį ragenos stabilumą. Retais atvejais po lopu lieka mažiau ragenos audinio, nei manyta. Tai gali sąlygoti du dalykus: ragenos išsipūtimą, kuris panaikiną gydymo efektą, grąžindamas rageną į pradinę būklę, arba ragenos deformaciją su jos išplonėjimu ir gaubtumo pasikeitimu, sąlygojančiu netaisyklingą jos formą. Ši ragenos deformacija vadinama ektazija, kuriai panaikinti ir regėjimui atstatyti kartais reikalingas ragenos persodinimas. Ragenos ektazijos su šiuolaikinių technologijų ragenos persodinimu tikimybė yra 1 iš 10,000 atvejų.
Klaidingai arba nepakankamai suformuotas lopas
Ragenos lopas gali būti per plonas, nelygus, per trumpas, gali susiraukšlėti, pasislinkti ar netinkamai sugyti. Tai laikina situacija, dėl kurios LASIK turi būti atidedama, kol chirurgas suformuos naują lopą arba, kuri gali sukelti praeinantį ragenos pažeidimą. Rizika, kad lopo formavimo komplikacijos gali sumažinti regėjimą 2 ir daugiau eilučių regėjimo tyrimo lentelėje, svyruoja nuo 1 iki 10 iš 1,000 atvejų. Be to, egzistuoja rizika, vertinama 1 iš 1000, kad lopas bus visiškai nupjautas nuo ragenos (tai vadinama „laisvas lopas“). Paprastai ši situacija leidžia Jūsų chirurgui užbaigti lazerinę operaciją, nors tam tikrais atvejais ji gali būti atidėta. Yra tikimybė, kad pacientams, kuriems operacija atlikta su laisvu lopu, gali nesikoreguoti prastas regėjimo aštrumas ir reikėti ragenos persodinimo. Visa ragenos persodinimo rizikos tikimybė yra mažiau kaip 1 atvejis iš 10,000.
Svetimkūniai ar infekcija po lopu
Kartais, užbaigus LASIK operaciją, po ragenos lopu gali likti nedaug smulkių svetimkūnių ar audinio gabalėlių. Svetimkūnių gali likti nuo operacijos metu naudojamų instrumentų ar ašarų plėvelės lipidų. Chirurgas gali nuspręsti tuoj pat išplauti iš po lopo esančius nešvarumus. Kartais pavienės dalelės paliekamos be chirurginės intervencijos ir stebimos. Beveik visais atvejais likę dalelės neturi jokios įtakos paciento regėjimui. Infekcija lopo paviršiuje ar po juo yra labai reta, išsivystanti 1 iš 10,000 atvejų. Infekcija gydoma pradedant lašinti antibiotikų lašus ir dauguma atveju imamas ragenos pasėlis. Kartais chirurgui gali tekti atkelti ragenos lopą, kad paimtų pasėlį ir gydytų infekciją. Jei infekcija sukelia ryškų ragenos randėjimą, regėjimo atstatymui gali tekti atlikti dalinį ar pilną ragenos persodinimą
Difūzinis lamelarinis keratitas arba „Sacharos smėlynai“
Vienam iš 500 pacientų po ragenos lopu išsivysto laikina uždegiminė reakcija. Ši būklė buvo pavadinta „Sacharos smėlynais“ arba difūziniu lamelariniu keratitu (taip pat žinomu kaip DLK). Tiksli šios komplikacijos priežastis kol kas dar nenustatyta, bet manoma, kad tai daug įvairių faktorių. Pacientai, kuriems išsivystęs DLK gali nieko nejausti arba jausti kiek neryškų matymą ar ašarojimą, trunkantį nuo kelių dienų iki kelių savaičių, ir sulėtinantį gyjimo procesą. DLK paprastai galima gydyti vietiniais ir/arba peroraliniais steroidais bei retais atvejais taikoma chirurgine intervencija (chirurgas praplauna po ragenos lopu).
Epitelio erozija
Epitelis – tai paviršinis ragenos ląstelių sluoksnis, kuris kaip „oda“ apsaugo ragenos stromą. Jei epitelis yra nugramdomas ar pašalinamas, jis, paprastai, atauga. LASIK operacijos metu chirurgas suformuoja lopą iš ragenos epitelio ir stromos bei laiko jį atverstą, kol atlieka lazerinę procedūrą. Kai kurių žmonių epitelis nėra labai tvirtai fiksuotas prie stromos; tokioms akims padidėja epitelio įbrėžimų ar nubraukimo rizika, ypač tuo momentu, kai mikrokeratomas slysta ragenos paviršiumi, formuodamas lopą. Kartais mes galime šią būklę identifikuoti ir iš anksto pranešti pacientui apie galimą riziką. Tačiau 1 iš 500 pacientų iki operacijos nėra jokių požymių, be to vyresniems žmonėms lopo formavimo metu dažniau būna silpnesnio epitelio plotų. Tokiais atvejais po LASIK chirurgas ant ragenos uždeda kontaktinį lęšį, kaip tvarstį, skatinantį gyjimą ir mažinantį diskomfortą. Pacientams, kuriems epitelis buvo nubrauktas ar nusilupo, gyjimo procesas gali užtrukti, taip pat gali padidėti komplikacijų, tokių kaip infekcija, uždegimas, recidyvuojanti ragenos erozija, lopo susiraukšlėjimas ar epitelio įaugimas, rizika. Žymaus epitelio pažeidimo atveju, Jūsų chirurgas, paprastai, gali pakelti lopą ir atlikti lazerinę procedūrą. Tačiau, taip pat, jis gali rekomenduoti atidėti operaciją kitoje akyje, kol pirmosios akies regėjimas atsistatys. Tai būtų 1 iš 500 atvejų, kuomet įvyksta ryškus ragenos epitelio pažeidimas. Jūsų chirurgas gali ir nerekomenduoti atlikti LASIK kitoje akyje, jei nustatys, kad Jūs linkęs į epitelio pažeidimus. Tokiu atveju LASEK/PRK būtų racionali išeitis vietoj akinių ar kontaktinių lęšių.
Epitelio įaugimas
Epitelio įaugimu vadinama būklė, kuomet epitelio ląstelės nuo ragenos paviršiaus auga po lopo kraštais. Didžioji dauguma šių ląstelių sunyksta savaime. Tačiau, jei ląstelės auga toliau, jos gali turėti įtakos gilesniems audiniams, sukeldamos astigmatizmą, lopo krašto suplonėjimą ir regėjimo aštrumo sumažėjimą. Ši būklė paprastai gydoma medikamentais ir stebima, tačiau gali tekti chirurginiu būdu pašalinti ląsteles iš tarpo. Tai atsitinka mažiau nei 1 % atvejų.
Akių sausumas
Akių sausumas yra būdinga, bet dažniausiai laikina LASIK, taip pat ir LASEK/PRK komplikacija. Jis gali būti gydomais dirbtinių ašarų lašais ar, labai retais atvejais, laikinais ašarų takų kamšteliais, sulaikančiais normalų ašarų nutekėjimą į nosį. Akių sausumas, paprastai, sumažėja per kelis mėnesius po operacijos, nors retais atvejais gali trukti ir ilgesnį laiką. Tuomet gali tekti ilgiau lašinti ašarų pakaitalus ar taikyti ilgalaikę ašarų takų okliuziją. Pacientams, kuriuos vargina akių sausumas iki LASIK ar LASEK/PRK, didelė tikimybė, kad jis išliks ir po procedūros.
Kraujagyslių okliuzija
Kuomet, formuojant ragenos lopą, uždedamas prisiurbimo žiedas, spaudimas akies viduje ženkliai pakyla ir dauguma pacientų pastebi, kad šviesa toje akyje ryškiai sumažėja ar visai išnyksta. Prisiurbimo žiedą pašalinus, matymas atsistato per kelias sekundes. Išlieka labai nedidelė rizika, kad, kai prisiurbimo žiedas sustabdo akies kraujotaką, gali įvykti negrįžtamas tinklainės ar jos kraujagyslių pažeidimas, pasireiškiantis regėjimo netekimu. Paskaičiuota tokia teorinė tikimybė mažesnė nei 1 iš 1,000,000.
Mikroskopiniai ragenos paviršiaus nelygumai
Mikroskopiniai ragenos paviršiaus nelygumai gali sąlygoti nežymų regėjimo pablogėjimą. Šių nelygumų galimybė padidėja priklausomai nuo to, kiek daug dioptrijų buvo koreguojama. Bendrai, po procedūros, apie 1 % pacientų regėjimas gali sumažėti dviem regėjimo lentelės eilutėm (labiau būdinga po toliaregystės korekcijos). Manoma, kad tikimybė, jog regėjimas bus prastesnis kaip 0.5 yra 1 iš 10,000.
Intensyvi ragenos drumstis
Ragenos drumstis yra normalaus gyjimo proceso dalis. Ji palaipsniui mažėja, palikdama labai menką ar visai nepalikdama įtakos galutiniam regėjimui. Tačiau, jei drumstis yra labai intensyvi ar nenykstanti, gali tekti skirti papildomą gydymą. Drumstis retais atvejais galėtų susiformuoti LASIK gydytiems pacientams, kuriems buvo ryškus epitelio nusilupimas ar erozija. LASEK/PRK taikymo atvejais, intensyvi drumstis gali susiformuoti, kuomet šalinama didelė refrakcijos yda (t.y. daugiau kaip 4,5 D miopijos ir 4 D hipermetropijos). Siekiant išvengti galimo ragenos drumstėjimo pooperaciniame periode nuo -4,5D LASEK operacija atliekama naudojant specialų preparatą - mitomiciną C (MMC). Darant operacijas su šiuo preparatu - beveik nelieka rizikos kad ragenos paviršius gali drumstėti, nepriklausomai nuo dioptrijų kiekio.
Mūsų adresas: S. Žukausko 41, Vilnius LT-09130. Tel. +370 5 2120290 . Mob. tel.: +370 656 52755. El.paštas: info@laserview.lt